Ar dėl sunkios astmos sumažėja svoris, Individualizuotas astmos gydymas

Šiam astmos fenotipui būdinga ato­pija, padidėjęs IgE kiekis, sunkaus laipsnio plaučių funkcijos sumažėjimas, padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas ir bloga astmos kontrolė. Nors virusai iš kvėpavimo takų pašalinami maždaug per 1 savaitę, jų sukeltas uždegimas trunka gerokai ilgiau, padidėja bronchų reaktyvumas ir atsiranda klinikiniai bronchų obstrukcijos simptomai. Uždegimas ir padidėjęs bronchų reaktyvumas didelei daliai ligonių, kurių astmos simptomai yra kontroliuojami, toliau persistuoja. Paūmėjimo priežastis taip pat gali būti nepakankamas gydymas uždegimą slopinančiais vaistais inhaliuojamaisiais gliukokortikosteroidais. Kai gydant vidutinėmis inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų dozėmis bronchinės astmos kontrolės pasiekti nepavyksta — vis dar yra reikšmingų ligos simptomų, tam tikram laikui ar nuolatiniam gydymui papildomai skiriama ilgai veikiančio β2 agonisto formotero- lio, salmeterolio ar kt. Eozinofilija ir padidėjęs bendrojo IgE kiekis kraujyje gali būti randamas sergant ir kitomis ligomis pvz.

Užsitęsus sunkiam bronchinės astmos priepuoliui, gali atsirasti komplikacijų: pneumotoraksas, obstrukcinė ar obturacinė plaučio skilties atelektazė, obstrukcinė emfizema, ūminė plautinė širdis. Dažniausia bronchinės astmos paūmėjimo priežastis yra virusinė respiracinė infekcija. Dėl virusinės respiracinės infekcijos stipriausiai pažeidžiamas bronchų epitelis deskvamacija ; dėl kontakto su alergenu — sustiprėja putliųjų ląstelių ir eozinofilų poveikis; dėl žalingų aplinkos veiksnių poveikio — sustiprėja eozinofilų ir ar neutrofilų poveikis kvėpavimo takams; mažinant inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų dozę — bronchų gleivinėje daugėja T limfocitų.

Tyrimai rodo, kad sunkaus bronchinės astmos paūmėjimo pasireiškimas nepriklauso nuo inhaliuojamojo gliukokortikosteroido dozės ir nuo to, vartoja ligoniai trumpai ar ilgai veikiantį β2 agonistą, ar jo nevartoja. Paūmėjimo priežastis taip pat gali būti nepakankamas gydymas uždegimą slopinančiais vaistais inhaliuojamaisiais gliukokortikosteroidais.

Svarbu prisiminti, kad kvėpavimo takų uždegimo paūmėjimo pradžioje klinikiniai simptomai tam tikrą laiką nepasireiškia. Nuolatinis t. Bronchinės astmos paūmėjimas — būklė, kai minutėmis, valandomis ar dienomis progresuoja dusulys, kosulys, švokštimas, švilpimas krūtinėje ir ar krūtinės veržimas, blogėja plaučių funkcijos rodikliai.

Ligoniai pradeda naktimis pabusti dėl atsiradusio sustiprėjusio dusulio, padidėja greitos pagalbos vaistų dažniausiai greitai veikiančių inhaliuojamųjų β2 agonistų poreikis, blogėja plaučių funkcijos rodikliai. Dusulys oro trūkumo pojūtis dažniausiai fantazuoti riebalų deginimas dėl stambiųjų bronchų spazmo. Tokiems ligoniams bronchų plėtimo mėginys dažniausiai yra teigiamas.

Tačiau sunkesne bronchine astma sergantiems ligoniams, kurių bronchų obstrukciją lemia uždegimas, du- sulio pojūčio slenkstis yra padidėjęs, nes dėl lėtinio uždegimo ir progresuojančios kvėpavimo takų obstrukcijos įvyksta adaptacija pripratimas. Šiems ligoniams yra ar dėl sunkios astmos sumažėja svoris didesnė sunkaus astmos paūmėjimo rizika.

Užsitęsus sunkiam bronchinės astmos priepuoliui, gali atsirasti komplikacijų: pneumotoraksas, obstrukcinė ar obturacinė plaučio skilties atelektazė, obstrukcinė emfizema, ūminė plautinė širdis. Dažniausia bronchinės astmos paūmėjimo priežastis yra virusinė respiracinė infekcija.

Dažni ir sunkūs ligos paūmėjimai blogina plaučių funkciją, skatina negrįžtamus kvėpavimo takų pokyčius remodeliaciją. Svarbiausi paūmėjimą atsirasti skatinantys veiksniai yra jau buvęs paūmėjimas, rūkymas, gastroezofaginis refliuksas, nutukimas, lėtinis rinitas, lėtinis sinusitas, netinkamas vaistų nuo astmos vartojimas, provokuojantys aplinkos veiksniai pvz.

Tyrimo metodai. Spirometrija atliktina ligai diagnozuoti, stebėti, taip pat diferencinei diagnostikai bei gydymo veiksmingumui įvertinti.

Bronchinei astmai būdingi kintantys daugiau kaip 20 proc. Spirometriją būtina atlikti diagnozuojant ligą, pradėjus gydymą, kai klinikiniai simptomai išnyko ar stabilizavosi, blogėjant ligos eigai.

Jei ligos eiga stabili, spirometriją rekomenduo- jama atlikti bent 1 kartą per metus. Įtarus bronchinę astmą, turi būti atliktas inhaliacinis bronchų plėtimo mėginys. Bronchinei astmai būdingas teigiamas mėginys t.

ribinis asmenybės sutrikimas svorio metimas

Neigiamas bronchų plėtimo mėginys nepaneigia bronchinės astmos, nes pradėjus gydymą plaučių funkcijos rodikliai gali susinorminti po kelių savaičių. Kita vertus, teigiamas bronchų plėtimo mėginys jau gydomam ligoniui rodo, kad gydymo efektas nepakankamas dažniausiai dėl nepakankamos inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų dozės. Negydytai ar nepakankamai gydomai bronchinei astmai labai būdingas padidėjęs bronchų reaktyvumas.

Sveikatos receptas. Astmos keliami pavojai ir tiesioginės miego ir didesnio svorio sąsajos

Bronchų reaktyvumo tyrimai pasižymi dideliu jautrumu, bet nedideliu specifiškumu. Neigiamas mėginys leidžia paneigti persistuojančios astmos diagnozę, jei asmuo nevartoja inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų. Teigiamas mėginys kai plaučių funkcijos rodikliai pablogėja daugiau kaip 20 proc. Padidėjęs bronchų reaktyvumas taip pat gali būti sergant ūminiu ir lėtiniu bronchitu, lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchektazėmis, alerginiu rinitu, cistine fibroze ir kt.

Azoto monoksido iškvepiamame ore tyrimas. Tyrimas atliekamas specialiu aparatu. Padidėjusi daugiau kaip 50 ppb suaugusiems ar 35 ppb vaikams NO koncentracija iškvepiamame ore labai būdinga eozinofiliniam kvėpavimo takų uždegimui. Mažesnė negu 25 ppb suaugusiesiems ar 20 ppb vaikams NO koncentracija iškvepiamame ore rodo, kad eozinofilinis kvėpavimo takų uždegimas ir teigiamas inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikis yra mažai tikėtinas.

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas ir kompiuterinė tomografija. Bronchinei astmai būdingų rentgeninių požymių nėra. Ligos remisijos metu dažniausiai patologinių pokyčių nebūna. Šie tyrimai atliekami diferencinei diagnostikai neaiškiais bronchų obstrukcijos ar dusulio atvejais.

Parengė gyd. Astma yra viena iš lėtinių kvėpavimo takų ligų, kuria sergamumas pasaulyje nuolat didėja. Remiantis metų Pasaulinės iniciatyvos astmai įveikti Global initiative of asthma — GINA gairėmis, šia liga serga 1—18 proc. Astmai būdingas švokštimas, dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje ir kosulys, padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas. Simp­tomų intensyvumas ir kvėpavimo funkcijos rodikliai gali kisti ligos metu, priklausomai nuo kontakto su provokuojamaisiais veiksniais.

Astmos priepuolio metu gali būti padidėjęs plaučių oringumas. Atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, galima pamatyti bronchinės astmos komplikacijas — pneumotoraksą, plaučio dalies atelektazę dėl susidariusių gleivių kamščių bronchuose. Todėl ligai paūmėjus tikslinga atlikti krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos duomenys gali būti labai vertingi diferencinei diagnostikai, kai ligos eiga netipiška ar sunkiai valdoma pvz.

Kraujo tyrimas.

Mūsų draugai

Dažniausiai patologinių kraujo pokyčių neaptinkama. Padidėjęs eozinofilų ir bendrojo imunoglobulino E IgE kiekis nėra patognominiai bronchinės astmos požymiai. Eozinofilija ir padidėjęs bendrojo IgE kiekis kraujyje gali būti randamas sergant ir kitomis ligomis pvz.

Net ir sergant bronchine astma to paties ligonio eozinofilų kiekis kraujyje gali labai kisti ir nepriklausyti nuo gydymo.

pašalinti riebalus iš pažasties

Kraujo dujos. Kraujo dujų pokyčiai galimi sergant sunkia astma ar jai paūmėjus, išsivysčius kvėpavimo nepakankamumui. Tuomet atsiranda įvairaus laipsnio hipoksemija, respiracinė acidozė dėl hiperkapnijossunkiais atvejais — ir metabolinė laktazinė acidozė.

Skreplių tyrimas. Skrepliuose gali būti padidėjęs eozinofilų ir neutrofilų skaičius, Kreolos Creola kūnelių deskvamuoto epitelio ląstelių sankaupųKuršmano Curschmann spiralių kondensuoto sekreto fragmentųŠarko ir Leideno Charcot-Leyden kristalų eozinofilų membranų ir granulėtos lizo- fosfolipazės Alerginės būklės įvertinimas.

Sensibilizacijos tyrimai gali padėti sužinoti individualius rizikos veiksnius, sukeliančius ligos simptomus. Jie atliekami įvertinus anamnezę, ryšį tarp simptomų ir galimų alergenų.

Odos dūrio alerginiai mėginiai ir ar specifinių IgE serume tyrimai leidžia išsiaiškinti galimą organizmo jautrumą sensibilizaciją tam tikriems alergenams, bet vieni jie nepatvirtina kliniškai reikšmingos alergijos ar kad jie yra bronchinės astmos simptomų priežastis.

Bendrojo IgE kiekio serume tyrimas yra nespecifinis ir neturi diagnostinės vertės nustatant padidėjusį jautrumą alergenams. Bronchoskopija reikalinga, kai reikia paneigti lokalias bronchų obstrukcijos priežastis broncho naviką, svetimkūnį bronchuose, ar dėl sunkios astmos sumažėja svoris tuberkuliozę, trachėjos ir bronchų stenozę bei kt. Bronchoskopija šiems ligoniams turėtų būti atliekama tik specializuotuose centruose arba intensyviosios terapijos skyriuose, kai vykdoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Bronchinę astmą reikia įtarti, kai yra priepuolinis švokštimas ir dusulys, plaučiuose girdima sausų karkalų, yra klinikinių padidėjusio bronchų reaktyvumo požymių.

Jei yra bronchinei astmai būdingų simptomų, tačiau spirometrijos rodikliai normalūs, liga gali būti patvirtinta remiantis teigiamu bronchų reaktyvumo mėginiu FEV1 rodiklio reikšmė sumažėja daugiau kaip 20 proc. Tačiau visais atvejais ar diuretikas padeda numesti svorį paneigti kitas padidėjusio bronchų reaktyvumo ir bronchų obstrukcijos priežastis.

Kai bronchinės astmos eiga netipiška, rekomenduojama atlikti kompiuterinę plaučių tomografiją, išsamų plaučių funkcijos tyrimą iš jų kvėpavimo takų pasipriešinimo, plaučių talpų ir dujų difuzijos plaučiuosefibrobronchoskopiją ir kitoms kvėpavimo takų obstrukcijos priežastims patvirtinti arba paneigti reikalingus tyrimus.

Taigi, ligoniui, kuriam įtariama bronchinė astma, atliekamas klinikinis įvertinimas ir spirometrija su bronchų plėtimo mėginiu.

Related Content

Jei radiniai būdingi bronchinei astmai, pradedama gydyti. Jei tyrimų duomenys nebūdingi, rekomenduojamas tolesnis ištyrimas įskaitant bronchų reaktyvumo, kasdienį PEF rodiklio ir NO iškvepiamame ore tyrimus. Jei radiniai būdingi bronchinei astmai, liga patvirtinama ir pradedama gydyti. Jei tyrimų duomenys nebūdingi, būtinas tolesnis ištyrimas įskaitant kompiuterinę plaučių tomografiją ir bronchoskopiją.

Jei ligonio būklė sunki, o diagnozė vis dar yra neaiški, jį pradedama gydyti kaip sergantį bronchine astma. Jei yra neabejotinas gydymo efektas, diagnozė patvirtinama, tačiau būtinas tolesnis tokio ligonio stebėjimas ir ištyrimas. Jei gydymo poveikis nepakankamas — būtina tęsti ligonio ištyrimą ir simptominį gydymą.

Vaikų bronchinė astma. Kūdikiams ir mažiems vaikams bronchinę astmą diagnozuoti nėra lengva. Kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams ji diagnozuojama remiantis anamnezės, klinikinių ir laboratorinių tyrimų duomenimis, nes šio amžiaus vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimo rezultatai yra nepatikimi.

geriausias būdas numesti riebalus per mėnesį

Svarbiausias klinikinis simptomas švokštimas yra nespecifinis. Švokštimo epizodų pasitaiko apie 40 proc. Tačiau bronchine astma serga suserga tik nedaugelis jų.

Fresh articles

Įvairių tyrimų duomenys vienareikšmiškai rodo, kad respiraciniai virusai yra dažniausia mažų vaikų švokštimo priežas- tis.

Kuo jaunesnis vaikas iki 3—7 mėn. Nors virusai iš kvėpavimo takų pašalinami maždaug per 1 savaitę, jų sukeltas uždegimas trunka gerokai ilgiau, padidėja bronchų reaktyvumas ir atsiranda klinikiniai bronchų obstrukcijos simptomai. Infekcijos nulemta bronchų obstrukcija gana greitai per savaitę ar kelias savaites savaime baigiasi.

Individualizuotas astmos gydymas | kaipgautipinigu.lt

Kitos vaikų švokštimo priežastys yra bronchinė astma, cistinė fibrozė, svetimkūnis bronche, trachėjos ir stemplės fistulė, įgimtos širdies ydos ir kraujagyslių anomalijos. Vaikystėje buvęs švokšimas fizinio krūvio metu ir atopija yra svarbiausi bronchinės astmos rizikos veiksniai ypač kai yra abu. Globalinės astmos iniciatyvos Global initiative for asthma — GINAįvairių nacionalinių ir tarptautinių draugijų sutarimuose bronchinė astma nebeskirstoma etiologiniu principu.

Daugumai bronchine astma sergančių ligonių neaptinkami konkretūs veiksniai, sukeliantys ligos simptomus. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti ligą provokuojančius veiksnius, galinčius būti bronchinės astmos priepuolio ar paūmėjimo priežastimi.

Nors kurį laiką buvo atsisakyta bronchinę astmą skirstyti pagal ligos eigos sunkumą, nuo m. Lengva bronchinė astma — tai liga, kuri gerai kontroliuojama skiriant 1-os arba 2-os pakopos ar dėl sunkios astmos sumažėja svoris.

  1. Sg lieknėjimas
  2. Ar hrt numeta svorį
  3. 4 savaičių svorio metimas geriausias būdas

Vidutinio sunkumo bronchinė astma — tai liga, kuri gerai kontroliuojama skiriant 3-os arba 4-os pakopos gydymą. Sunki bronchinė astma — tai astma, kurią reikia gydyti didelėmis inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų dozėmis ir dar bent vienu vaistu inhaliuojamuoju ilgai veikiančiu β2 agonistu, teofilinu ir ar leukotrienų receptorių antagonistu arba sistemiškai veikiančiu gliukokortikosteroidu ne mažiau kaip pusę metų per paskutinius metus, kad liga netaptų nekontroliuojama arba ji išlieka nekontroliuojama taip gydant.

  • Nucala ir Cinqair: sunkios astmos gydymas by Daniel More, MD, valdybos patvirtintas gydytojas Share on Facebook Share on Twitter Mepolizumabas ir Reslizumabas eozinofilinei astmai Astma yra bendra lėtinė liga, paveikianti iki 12 procentų gyventojų ir yra ypač įprasta Jungtinėse Valstijose ir kitose vakarietiškose šalyse.
  • Обращенный к ним большой сектор сферы - примерно тридцать процентов поверхности - вдруг осветился.
  • Dvitaškis išvalyti greitai mesti svorį
  • Nucala ir Cinqair: sunkios astmos gydymas
  • Bronchinė astma - Sveikas Žmogus

Ilgalaikis bronchinės astmos gydymas. Bronchinė astma yra lėtinė liga, dauguma ligonių ja serga visą gyvenimą ir vaistus turi vartoti nuolatos. Svarbiausi gydymo tikslai yra minimalūs ligos požymiai ar jų nebuvimas, normali kasdienė veikla ir fizinis aktyvumas, beveik normali plaučių funkcija, kuo retesni ligos paūmėjimai, minimalus pagalbos bronchus plečiančių vaistų poreikis, kuo mažesnis nepageidaujamas vaistų poveikis, mirties nuo bronchinės astmos grupės kuponų svorio metimas. Išskiriamas ilgalaikis nuolatinis ir ligos paūmėjimo gydymas.

Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, todėl būtinas kuo ankstesnis nuolatinis uždegimo gydymas. Nuolatinio ilgalaikio gydymo pagrindą sudaro vaistai, slopinantys kvėpavimo takų uždegimą: inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai beklometazonas, budezonidas, flutikazonas ir kt.

Reguliarus ir nepertraukiamas jų vartojimas yra visų dabartinių nuolatinės persistuojančios bronchinės astmos gydymo metodikų pagrindas vaikams ir suaugusiesiems. Inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai mažina bronchų uždegimą, reaktyvumą, bronchus plečiančių vaistų poreikį, lemia struktūrinių kvėpavimo takų pokyčių regresiją. Vėlai pradėtas, nereguliarus inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų vartojimas ar jų nutraukimas blogina plaučių funkciją, lemia uždegimo sustiprėjimą ir sunkesnius kvėpavimo takų struktūrinius pokyčius.

Tinkamai gydant, daugumai ligonių ligos simptomai pradeda mažėti po kelių dienų, plaučių funkcija pagerėja ar normalizuojasi per kelias savaites, tačiau bronchų reaktyvumas ir morfologiniai pokyčiai grįžta į normą tik po kelių ar keliolikos mėnesių ar dar vėliau.